Dalyviai: aš, mano diedas Egis ir prancūzų buldogas Brendis

 Taigi, mes vėl traukiame į Slovakiją. Šiemet mums kompaniją palaiko tik Brendis. Šį kartą išvažiuojame anksčiau, 22 val., kad Varšuvą pervažiuotume kuo anksčiau. Ventiliatorius lyg pataisytas, bet neaišku ar nepaves. Riedame. Siena. Be galo daug fūrų. Iš lėto judam pirmyn. Priekyje mūsų važiuoja du automobiliai su Vokietijos numeriais. Postas. Mus tikrina 🙂 Likimo ironija, bet kartojasi pernykštis scenarijus. Nieko nelegalaus nevažame, tad greitai vėl pajudame pirmyn. Pirmyn, pirmyn, pirmyn… Kyla rūkas (o gal leidžiasi?). Jis tirštėja, kol galiausiai matomumas tampa nulinis, bet stumiamės, nors ir lėčiau, tolyn. Vienu metu, gal apie 2 val. pradedu lūžinėti, nors iš paskutiniųjų stengiuosi neužmigti. Sapnuoju atmerktomis akimis. Susivaidena šiukšliavėžė, į kurią tuoj trenksimės ir surinku: „stabdyk, tuoj trenksimės”. Egis tuščiame kelyje užmina ant stabdžių ir aš išgirstu porą „meilių” žodelių 😀 O tai buvo tik pėščiųjų perėja su virš jos mirksinčiu geltonu šviesoforu. Šiek tiek adrenalino išbaido miegus. Apie 5 val. vėl nulūžtu. Egis didvyriškai vairuoja. Aš bandau ką nors nufotografuoti pro automobilio langą:

Kažkokio kaimelio bažnyčia 

 Be kamščių būtų ne Lenkija

 Kalnai vis arčiau

 Dar arčiau

Apie vidurdienį kertame sieną (be patikrinimo) ir neužilgo jau Stara Lesna miesteliukyje. Kur apsistoti? Juokais nuvažiuojame iki chatos Felicia, kur gyvenome pernai ir… gauname kambarį. Pajuokaujam, kad gaila, jog ne patį, kur pernai :D. Peržvelgus kieme stovinčius automobilius, su palengvėjimu atsitūdstu, kad lenkų nėra (ne kokie prisiminimai iš pernai metų). Kaimynais bus vokiečiai, čekai ir vietiniai slovakai. Kambarys didesnis nei pernykštis, jame stovi ir dviaukštė lova vaikams, kur mes greitai susidedame kelionines tašes. Kažkiek išsikraustę krentame miegoti. Po kelių valandų nuvažiuojam iki picerijos pavalgyti.

 Picerijoje su Brenduliu

 

Vietinės picos, bent jau mums, skanesnės nei Lietuvoje. Kainos kiek didesnės nei pernai, nes šiemet pas juos jau eurai. Mini parduotuvėlėje nusiperkame alaus vakarui, užkandžių rytojui, apsukam ratą aplink miestelį ir grįžtame. Pavedžiojame Brendį. Sutemus suvartojame kiek alaus ir vėl krentame miegoti. Aš dar užsirašau pirmuosius įspūdžius, paskaitau knygą… Labanakt…