Pasivaikščiojimas debesyse (2009-07-16)

16/07/2009

Gal ir kvailokas pavadinimas, bet iš kelių atėjusių į galvą, man šis pasirdodė tinkamiausias. Dar viena mintis buvo apie orą. Vis gi, koks keistas padaras yra žmogus – jam vis blogas oras. Vakar buvo per karšta, šiandien debesuota ir vis tiek negerai, mat kalnų viršūnės debesyse, o mes per mažai apsirengėme. Gerai meteorologė dr. A.Galvonaitė sako, kad nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Taip, šiandienai tai tiktų, o ką rengtis per karščius? Eisi nuogas – nusvilsi, apsirengsi – sukaisi. Na, užteks apie orą, grįžtu prie nuotykių.

Taigi, iš ryto debesuota, tai griebiam Brendį, kuris kiekvieną rytą tokius fokusus išdarinėja, rodydamas mums, kad yra pasiryžęs keliauti drauge. Susiruošus ir paėmus pavadėlį šuo iš laimės krenta aukštielninkas :D Užtrunku bent 10 minučių, kad gulinčiam petnešas uždėčiau. Pro duris šauna kaip kulka ir pirmas nutempia prie automobilio, pats įlipa ir sėdėdamas gale, visas laimingas, laukia, kol pajudėsim.

 Atvykus į vietą pamatome, kad beveik iki pat viršaus galime keltuvais užsikelti, tad, dar jausdami pirmos dienos nuovargį, tuo ir pasinaudojam. Pirmasis keltuvas šešiavietis, su gaubtu nuo lietaus/sniego. Truputį neramino, kai reaguos Brendis, bet šis šuo visiškai be nervų ir elgėsi „kaip didelis vyras“. Galiausiai net gaubtą pasikėlėme, kad vaizdas gražesnis būtų. Šuo ramiai sėdėjo tarp mūsų, tik aš nervingai laikiau jį apkabinusi, spaudžiau delnuose jo petnešas, lyg jis norėtų tuojau pat iššokti. Daug džiaugsmo Brendis sukėlė besileidžiantiems žmonėms. Visi, kas jį pastebėjo, šypsojosi, rodė pirštais, garsiai komentavo ir net fotografavo. Po mumis driekėsi kalnų dviračių trasa su tramplinais. Ten pat galima išsinuomoti dviračius (ir visą apsaugos amuniciją), užsikelti su dviračiu ir žemyn tiesiog nuskrieti. Porą tokių jaunuolių ir matėme. Drąsūs vaikiai, kaip jie šokinėjo su tais dviračiais…

 Vaizdas keliantis aukštyn

Laukiant antrojo keltuvo: man arbata, Brendžiui glamonės

Užkilome iki Rovna Hola į 1491 metrų aukštį. Nuo ten antru keltuvu reikia keltis iki Chopok Uboč (1843 m), bet mūsų siaubui (ne dėl savęs, o dėl šuns) keltuvai pasirodė dviviečiai ir visiškai atviri. Aš pradėjau svarstyti ar nevertėtų toliau kopti patiems, bet likusi atkarpa labai stati, todėl rizikuojam keltis. Ir šį kartą baiminausi visai be pagrindo. Brendis ramus šuo, sėdėjo užpakalį įspraudęs tarp mūsų, priekines letenas man ant kelių pasidėjęs ir tik dairėsi. Jokių ženklų, kad jam baisu ar nors neramu. Ausytės stačios, akytės plačios, sėdi visas atsipalaidavęs ir dairosi aplink. Kylam tiesiai į debesį. Vėsoka. Aplinkui beveik nieko nesimato. O čia tokie gražūs vaizdai.

Štai mes vėl ant žemės. Iki Kamnienna chata dar kokie 200 metrų gana stačiai aukštyn. Brendulis pasišokinėdamas nuo akmens ant akmens lekia priekyje per pavadėlio ilgį. Mes velkamės iš paskos. Kur mūsų jėgos??? Aplinkui beveik nieko nematyti, viskas kaip rūke. Laimė, nelyja. Beveik užlipus randame taką, kuris veda kalnų viršūnėmis. Kiek pasivaikštome juo.

Šuo, radęs žolytės, visas laimingas voliojasi ir vos nenusirita žemyn (kadangi buvau šalia, sugriebiau už petnešų).

 

Dar keli sunkūs, nes reikia žiūrėti po kojomis, ir statūs metrai veda į pačią kalno viršūnę ir visi užsikabarojame ten – Chopok (2024 m). Valio – mūsų šuniukas irgi kalno viršūnėje. Jau pernai jį vadinome kalnų ožiu, tad dabar užtvirtino sau tokį titulą. Kaip gaila, kad besifotografuojant nieko nematyti, tik debesis už nugaros.

Pakeliui į viršūnę ir ant jos

Lyg ant žemės krašto :)

Grįžtame prie chatos,

užsisakome alaus ir pavalgome. Aš jau šąlu gerokai. Išsitraukiu apsiaustą nuo lietaus ir apsirengiu. Vis vėjas neperpučia.

Traukiame atgalios. Žemyn leistis jau nėra taip patogu ir mūsų kalnų ožys atvirsta šuniuku :) Porą kartų teko net įkalbinėti, kad liptų žemyn. Matyt nuovargis jau jaučiasi :D .

Tai ožiukas ar šuniukas dabr būsi?

Jau pavargęs šuniukas

Įkalbinėju lipti savarankiškai :D

 

Mūsų džiaugsmui debesys po truputį sklaidosi ir mums atsiveria nuostabus vaizdas, gražūs kalnų šlaitai. Rekomenduoju visiems aplankyti šią vietą, tik rinktis giedrą dieną.

Man dar šalta

Vaizdai aplinkui




Mano vyrai

Debesis traukiasi

Brendis keltuve

Gerai būtų pasnausti

 Šiam keltuve galiausiai susiraitė į kamuoliuką, užmigo ir net užknarkė. Nutarėm, kad jis puikus šuo kelionėse.

Kelios nuotraukos iš pievų prie gyvenamosios vietos, kur vakarais visi einam pasiganyti.

Avietės primena namus :)

Pavargau…

Tai tiek šiandienos įspūdžių. Pagal planą ryt mūsų laukia Rysy kalnas, o man vien pagalvojus apie jį darosi negera. Einu alaus…

 

Pakomentuokite/Leave a Reply

Captcha Captcha Reload