Kol geras oras pakeliauti – ne per karšta, nelyja ir nėra itin šalta – išsiruošėme aplankyti kelis netolimus dvarus. (Oro sąlygos svarbios todėl, kad aš mėgstu visur pasiimti šunis.) Na, juk reikia susipažinti ir su savo gimtu kraštu, tuo labiau, kad tikrai yra vietų vertų dėmesio 🙂

Pirmasis sustojimas Raudondvaryje. Truputis faktų apie dvarą. Informacinis šaltinis Dvarai. lt:

„Kaip didikų rezidencija Raudondvaris minimas nuo 1615 metų, kai čia buvo pastatyti dvaro rūmai. Tų metų rugsėjo 2 dieną Jonas Dziavaltauskas laiške LDK dvarionui Mykolui Kiškai užsimena apie pilj. 1819 m. dvarą įsigijo Tiškevičiai, kurie suremontavo dvaro rūmus, pastatydino papildomų pastatų (oranžeriją, svirnus, arklides ir kt.), įrengė parką. 1856 m. pastatyta pirmoji Raudondvario bažnyčia. Dvaras minimas nuo 1615 m. 1652 m. Raudondvario dvarą įsigijo Radvilos. Pasakojama, kad pilies pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė. 1819 m. dvarą įsigijo Mykolas Tiškevičius. 1830-1831 m. sukilimo metu dvaro rūmai nukentėjo, po to buvo pertvarkyti ir papildomai pastatyti kiti mūriniai dvaro pastatai: oranžerija (1837-1839 m.), pietinės oficinos antrasis aukštas (1839 m.), šiaurinė oficina (1840 m.), XIX a. viduryje – arklidės ir ratinė. Valdant Tiškevičiams (iki 1915 m.) dvaras garsėjo kaip kultūros ir meno centras. Rūmuose buvo dailės galerija, biblioteka (apie 10-20 tūkst. knygų ir rankraščių, siekiančių XVI—XVII amžių).

Raudondvario dvaro sodyba į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Statinių kompleksų sąrašą įrašyta 2001-03-20 Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. į-82. Taip pat nustatyta ir patvirtinta Raudondvario dvaro sodybos (G254K) teritorija, kurią sudaro 15,41 ha ir vizualinės apsaugos zona – 41,14 ha.”

Dvaras restauruojamas, todėl truputį pasifotografuojame, užmetame akį į parką ir traukiame toliau 🙂

Kitas sustojimas Veliuonoje 🙂 Miestelio centre labai patogi apžvalgos aikštelė, kurioje vėl fotografuojamės, nes atsiveria labai gražūs vaizdai. Keli faktai apie Veliuoną iš Wikipedijos: 

„Veliuona – miestelis Jurbarko rajono rytinėje dalyje, prie kelio Kaunas–Jurbarkas, dešiniajame Nemuno krante, Panemunių reg. parke. Seniūnijos centras, priklauso Antkalnės ir Veliuonos seniūnaitijoms. Urbanistikos paminklas, istorinis kraštovaizdžio draustinis.

Stovi mūrinė Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (statyta 1636–1644 m.), yra Antano ir Jono Juškų vidurinė mokykla (su tautosakininkų brolių A. ir J. Juškų ekspozicija), biblioteka, paštas (LT-74054), kultūros centras, stovi dvaro sodyba (XIX a. pradžia, dabar kraštotyros muziejus), Vytauto paminklas (miestelyje priešais bažnyčią pastatytas 1930 m., autorius Apolinaras Šimkūnas) ir Gedimino paminklas (ant piliakalnio pastatytas 1922 m.), Kristaus skulptūra (autorius Sigitas Straigys).

Paminklas Vytautui Didžiajam

Miestelis įsikūręs dviem aukštais Nemuno terasoje – Pakalnėje ir Antkalnėje. Nuo Pakalnės atsiveria paukščių regykla, miestelyje vyksta novelės vakarai, baroko muzikos dienos. Stačiuose Nemuno slėnio krantuose stūkso du Veliuonos piliakalniai maždaug 30 m aukščio, papiliai, piliavietės. Čia ant piliakalnio stovėjo Junigedos pilis, kuri nuo 1315 m. vadinama Veliuonos vardu. Manoma, kad čia, kryžiuočiams pirmąsyk panaudojus šaunamąjį ginklą žuvo ir buvo palaidotas Ldk Gediminas.

Netoli Vytauto paminklo yra mitologinis akmuo su įspausta pėda. Pasakojama, kad statant bažnyčią, velnias pagrobė akmenį, tačiau Mergelė Marija atėmė iš jo akmenį ir grąžino bažnyčios statybai. Nuo to laiko akmenyje liko įsispaudusi Marijos pėda. Tačiau istorikai spėja, kad akmenys su pėda dažniausiai žymėdavo senovės genčių gyvenamąsias vietas. Netoli šio akmens yra S. Straigio sukurta meninė kompozicija – ant akmens padėtas kalavijas ir karūna. Tai simbolizuoja tuos laikus, kai Veliuona XIII a. pabaigoje – XV a. pradžioje, 250 metų trukusiame gynybiniame kare prie kryžiuočius buvo svarbiausias Lietuvos gynybos centras.”

Paminklas Vytautui. Matosi ir miesto herbas

Atvažiuojame į Raudonės pilį – mūsų galutinį kelionės tikslą. Man labiau ją norėtųsi vadinti dvaru, nes kažkodėl pilį įsivaizduoju truputį kitaip, t.y. statytą iš akmenų, tokią kaip Spišo pilis, skirtą gynybai. O pastatus (plytų), su aplink plytinčiu gražiu parku, man norisi vadinti dvaru :). Trubtū nėra labai svarbu kaip pavadinsime. Vėl keli faktai iš Wikipedijos:

„Pirmosios pilys Nemuno pakrantėje statytos dar apie 1300 metus kaip kovų su kryžiuočiais gynybiniai postai. Po Žalgirio mūšio jų svarba sunyko. Tačiau pilys atgimė XVI–XVII a., kai Nemunas tapo prekybos keliu. Raudonės pilis ir priskiriama tokioms antrosios kartos reprezentacinėms panemunės pilims.

Miško pirklys Krišpinas Kiršenšteinas (iš Prūsijos kilęs miško eksportuotojas) XVI a. pabaigoje Raudonėje pagal olandų architekto Nornhardt projektą pasistatė renesanso stiliaus įtvirtintus dvaro rūmus – pilį. XVII a. 2-ojoje pusėje didelius perstatymus atliko Lietuvos didysis iždininkas ir Lietuvos didysis sekretorius Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas (įkūrėjo – pirklio anūkas), įrengęs čia savo rezidenciją. Tai buvo pilies klestėjimo metai. Vėliau, išmirus Kiršenšteinams, įsikūrė jų giminaičiai Olendskiai XVIII–XIX a. keliskart perstatė pilį (daugiausia pagal klasicizmo tradicijas; autorius galėjo būti architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius).

Pilį apgadino gaisras. 1811 m. ją iš Olendskių nusipirko Jekaterinos II favoritas grafas Platonas Zubovas, kuris keitė daugiau jos vidų, tačiau taip pat rekonstravo pilį, iškasė tvenkinius, pastatė neogotikinio stiliaus malūną. Dmitrijaus Zubovo duktė Sofija fon Pirch-Kaisarova 1854–1877 m. vėl pagal L. C. Anikinio projektą perstatė pilį, kuri įgavo neogotikos bruožų ir dabartinę išvaizdą. 1877 m. pilį jau valdė Kaisarovos dukra Sofija Vachsel, o veliau ir anūkė, taip pat Sofija, ištekėjusi už portugalo de Faria e Castro. 1903 m. atliktas kapitalinis pilies remontas, tačiau per I pasaulinio karą smarkiai nuniokota ir išgrobta. Po karo Castro giminė nuskurdo ir pilis 1934 m. buvo parduota iš varžytynių – ją įsigijo LR švietimo ministerija, vėliau perduota Lietuvos bankui.”

Pirmiausia kopiame į bokštą, nuo kurio viršaus atsiveria tikrai puikūs gamtos bei pačios pilies vaizdai

Ir čia staiga išlenda mano beždžioniški genai (ir iš kur aš juos gavau?) ir man prireikia pirmiausia atsisėsti ten, kur aukštai, vėliau atsistoti ir pasivaikščioti 🙂 Ten aukštai tikrai gera, ypač kai stovi, net kaip tam skrizdėliukui iš animacinio filmuko norisi dainuoti: „Aš viršūnę pasiekiau, o jūs pasilikote žemai 😀 „

O kur aš jį mačiau?

Dar keli pačios pilies ir parko vaizdai. Teisingiau būtų pasakyti, šunų parke, o ne pačio parko nuotraukos 🙂

Paminklas žuvusiems tarybiniams kariams

Brendis „soste”

Grįžtant namo nusprendėme užsukti ir į Belvederio dvarą. Juk Raudonės dvare taip gražu, o ten gal dar gražiau? Vėl keli faktai apie Belvederio davrą iš Dvarai.lt:

„Belvederio dvaras stovi ant aukšto Nemuno kranto Jurbarko rajone, Seredžiaus seniūnijoje. Yra respublikinės reikšmės architektūrinė, urbanistinė vertybė.

XVIII-XIX a. iškilusios didikų Burbų giminės atstovas Kauno gubernijos bajorų maršalka Kletas Burba pastatydino puošnią itališko stiliaus (taip vadinamo palazzo stiliaus) rezidenciją. Kiek vėliau buvo pastatyta oficina, ūkiniai pastatai. Apie 1880-1881 m. rūmai buvo perstatyti. Pastatas pasižymi harmoningu paprastumu, o santūri fasadų linija puikiai puošia Nemuno skardį. Dviaukščiai mūriniai netaisyklingo plano rūmai su triaukščiu bokštu buvo prabangiai įrengti viduje. XIX a. pab. netoli rūmų pastatyta koplyčia, kurioje buvo laidojama Burbų giminė.

1922-1925 m. dvaro rūmuose veikė žemės ūkio, pienininkystės mokykla, nuo 1944 m. – pienininkystės technikumas, o 1961 m. įsteigtas žemės ūkio technikumas.

Belvederio dvaras privatizuotas 2005 metų pabaigoje. Šiuo metu rengiami jo pritaikymo turizmo poreikiams projektai. Dvare numatoma teikti konferencinio turizmo paslaugas, plačiai panaudoti regiono rekreacinius išteklius, plėtoti muziejinę veiklą.”

Iš to, koks vaizdas atsivėrė mūsų akims, galiu teigti, kad planai vis dar ruošiami… Truputį gaila, jog nyksta tokie istoriniai pastatai.

Tai ir viskas!!! Tikiuosi, patiko pakeliauti kartu su mumis 🙂