Jelena Maksimenko

 Taigi, mielas skaitytojau, Jūs jau nusprendėte, kad prancūzų buldogas – tai būtent ta veislė, kuri tinka Jums ir su kuria Jūs ketinate artimai susieti mažiausiai 10 metų savo ateinančio gyvenimo. Iš karto įspėju: mano giliu įsitikinimu, ši veislė – be mažiausios abejonės ir bet kokiom aplinkybėm – pati geriausia, žavingiausia iš tų, kurias išvedė žmogus, padedamas mūsų visų Kūrėjo. AŠ NEŽINAU NĖ VIENO PRANCŪZŲ SAVININKO, KURIS PO JO PASIRINKTŲ KITĄ VEISLĘ. Kaip kažkada man parašė viena veisėja iš Australijos: „Tai taip paprasta – mes visi užburti prancūzų buldogų“.

Bet dar kartą noriu priminti kelias aplinkybes, su kuriomis Jūs turite susipažinti prieš žengdami žingsnį, kuris, gali būti, visam laikui pakeis Jūsų gyvenimą…

 “Mūsų mylimiausi prancūzai“ per paskutinius šimtmečius buvo veisiami, KAIP KAMBARINIAI ŽMOGAUS PALYDOVAI. Šios veislės atstovai negali gyventi kieme (kaip kiemo šunys), jie nesukurti plaukioti (nei fiziškai, nei psichologiškai), nepakenčia šalčio, karščio, pernelyg didelės drėgmės ir jie knarkia. Vis dėlto jie užvaldo mus savo ypatingu žavumu, dideliu intelektu, drausmingumu ir prisirišimu prie žmonių. Su šiuo šunimi nereikia varginančių ilgų pasivaikščiojimų ar bėgiojimų, jis jaučiasi visiškai laimingas netgi ankštame mieto bute (ypatingai po Jūsų apklotu).

Vienintelis dalykas, be kurio negali būti prancūzų buldogas – tai be bendravimo su savo šeimininkais. Iš tikrųjų jam būtina – visą laiką būti su šeima, mylėti ir būti mylimam.

Jeigu Jūs nepasirengęs su savo šunim pasidalinti mėgiamu krėslu ir lova, jeigu Jūs esate griežtos tvarkos ir kasdieninės dresūros šalininkas – ši veislė ne Jums. Mūsų šunys jaučia savo vertę, turi ryškų individualumą ir savo nuomonę. Būtent šie bruožai leidžia buldogui išreikšti nuoširdų nustebimą, atsakant į per didelius šeimininko reikalavimus: „O kam mums viso to reikia?“ Ir kartu šis atsidavęs šuniukas visada herojiškai iškęs pervežimus ir keliones, nemalonų gydymą ir skiepijimą – Jums tereikia tik įtikinti jį apie jų būtinumą.

Jeigu Jūs, atsakydami į visišką mažo, juokingo, ilgaausio šunelio atsidavimą, galite padovanoti visą savo širdį visam laikui – ačiū Dievui. Jums NIEKADA nereikės šito gailėtis.

Galvoju, ne tiek daug yra literatūros šaltinių. Todėl mes, su užsienio kinologų pagalba, pabandysim Jums padėti išsirinkti sveiką ir stiprų šuniuką. Tikiuosi, kad perskaitę šį straipsnį, parašytą (išverstą) su meile prancūzams ir visiems, kas myli šią veislę ir kam jie brangūs, Jūs, mielas skaitytojau, sugebėsite išvengti klaidų, kurias patyrė daugelis augintojų.

Taigi…

Naudingi patarimai potencialiam prancūzų buldogo augintojui.

1. Nuodugniai išstudijuokite klubo, užsiimančiu veisle Jūsų mieste, galimybes. Geriausia, susipažinus su standartu ir veislės ypatumais (o tai nepaprastai lengva padaryti, pasinaudojant įvairiomis nuorodomis, net minimaliai mokant užsienio kalbą), nueiti į kelias skirtingas šunų parodas. Galvoju, kad net nepatyrusia akimi galėsite įvertinti ten išstatomų gyvūnų kokybę. NIEKADA nepirkite šuns pas pirmą pasitaikiusį veisėją, perpardavinėtoją arba, visų blogiausia, turguje. Idealus variantas – kreiptis į klubą ar į veislinių šunų savininką pagal kieno nors rekomendaciją.

2. Jums prireiks bendrauti su skirtingais žmonėmis iš šunininkystės pasaulio. Tam, kad teisingai pasirinktumėte, Jums reikia laikytis keleto paprastų taisyklių.

Jūsų šuniuko veisėjas turi Jums patikti. Jeigu Jūs negalite atvirai pasišnekėti apie šuniuko išsirinkimą, juo sunkiau Jums bus ateityje prašyti patarimų ir pagalbos (o prireikti gali bet kuriuo, tuo pačiu ir netinkamu, paros laiku). Normalu, kad prancūzų buldogų veisėjai, besistengiantys dėl veislės gerumo ir klestėjimo, pristato save kaip didelę, nors ir keistą broliją „buldogų tautą“. Kiekvienas iš mūsų, aš įsitikinusi, yra pasirengęs padėti „laimės“ kolegai tiek patarimais, tiek realiais veiksmais.

3. Pasiruoškit užduoti veisėjui keletą galbūt ir nelabai malonių klausimų. Jeigu dėl kokių nors priežasčių to nedrįstate padaryti pats, tai pasikvieskite ryžtingesnį šeimos narį ar draugą (galite jam užrašyti pačius svarbiausius klausimus ant popierėlio).

4. Nesigėdinkite užsirašinėti – nepatyrusiam žmogui sunku iš karto suprati visas įmantrybes.

 Ko klausti?

 1. Ar Jūsų potencialaus šuniuko tėvai išstatinėjami parodose, ar užregistruoti kokiame nors klube? Pasidomėkite jų titulais, apdovanojimais ir panašiomis regalijomis, fotografijomis iš parodų ir panašiai (atsakymai į šiuos klausimus gali parodyti Jūsų pašnekovo rimtumą. Neįsikalkite sau į galvą tokių frazių: „mano šuo turi čempionų kraujo, bet aš nedalyvauju parodose, nes neturiu laiko, galimybių, išdidumas neleidžia“ ir pan. niekų. Rimtas veisėjas, parodinės klasės šuns šeimininkas, niekada neatsisakys galimybės parodyti jo privalumų ringe.

2. IR SVARBIAUSIA. Prieš „įsirašydamas“ į narius, klauskite apie veislyno (šeimininko) šunų sveikatą. Sirgo kuo nors, kada nors ir pan. Jeigu Jums pasakys, kad prancūzų buldogai neturi problemų su sveikata ar genetiškai nulemtų susirgimų, MANDAGIAI UŽBAIKITE POKALBĮ IR IŠEIKITE. Kiekviena veislė turi savo pliusus ir minusus, ne išimtis ir prancūzų buldogai. Tokiu žmogumi negalima pasitikėti, jis lengvai gali Jus apgauti ir vėliau.

3. Pasidomėkite, kiek laiko Jūsų pašnekovas augina ir veisia šią veislę – tai pakankamai svarbus aspektas.

4. Labai atsargiai žiūrėkite į tuos veisėjus, kurie turi keletą veislių. Skirtingų gyvūnų auginimas reikalauja pilno atsidavimo visą darbo dieną ir tikros meilės veislei. Ar galima įsivaizduoti žmogų, pilnavertiškai dirbantį 2 – 3 darbuose vienu metu? Taip pat Amerikos kinologai žiūri ir į vadinamus puppy mills (šuniukų gamybos fabrikus) – veisėjus, kurie VISADA TURI šuniukų pardavimui. Jų nuomone, tokie žmonės, kurie rūpinasi tik savo piniginės papildymu, neįdeda pastangų veislės gerinimui. Prancūzų buldogas visame pasaulyje yra pakankamai reta, elitinė veislė. JAV, kur šių šunų skaičius pakankamai didelis ir jie atitinka pačius aukščiausius standartus, kiekvienas rimtas veisėjas, dar iki šuniukų pasirodymo šiame pasaulyje turi „užsakymų lapą“ – potencialių pirkėjų dar negimusiems prancūziukams sąrašą. Gerbiamas veisėjas turi vos kelias vadas per metus ir domisi kiekvienu savo šuniuku, kruopščiai rūpinasi savo šunų kokybe nuo kartos iki kartos ir savo įnašu gerinant veislę. Žmogus, kuris nesirūpina veislės gerinimu, vargu ar rūpinsis Jūsų interesais.

5. Tai, apie ką toliau kalbėsime, pas mus Rusijoje (taip pat ir Lietuvoje – red.) iki šiol atrodo iš fantastikos srities. Ir tuo labiau Jums, mielas skaitytojau, reikia pamažu įdėti savo indėlį į mūsų veisėjų, dažnai pristatančių mums potencialiai nesveikus šuniukus, „auklėjimą“. Ir nereikia galvoti, kad pas mus Rusijoje šunys daug prastesni, nei užsienyje. Aš, kažkada pirkusi su nieku nepalyginamą Tedy už 150 dolerių iš žinomo veisėjo, vieno seniausių klubų Maskvoje, vėliau jo gydymui išleidau 10 kartų didesnę sumą ir keletą metų gyvenau baisioje įtampoje. Garbingi vakarų klubai VISADA reikalauja testuoti giminingas linijas dėl genetinių susirgimų, ir ne tik įpareigoja šeimininkus prieš šuniukų pardavimą pristatyti plačią ir išsamią pažymą iš veterinarijos gydyklų, bet ir duoti garantiją nuo 48 val. iki vienerių metų šuniuko pakeitimui ar sumokėtų pinigų grąžinimo.

Pavyzdžiui, štai ką rašo Liz Devidson, veisėja iš žymaus Australijos veislyno D’Accord: „Visus mūsų šuniukus kruopščiai apžiūri mūsų vet. gydytojas dėl slankstelių patologijos, sąnarių, akių ir širdies pirmiausiai 6 savaičių ir vėliau 12 savaičių, taip pat padaromos rentgeno nuotraukos. Su pirkėjais mes sudarome specialias sutartis dvylikai mėnesių nuo pirkimo dienos, kur garantuojama, kad nebus genetinių susirgimų. Bet to, specialiai susitarę, mes pasirengę išpirkti savo šuniuką bet kokiame jo amžiuje, jeigu savininkas dėl kokių nors priežasčių negali daugiau jo laikyti“.

Žinoma, įsivaizduoti ką nors panašaus mūsų Tėvynėje pakankamai sunku. Bet ir mes galime pasistengti iš anksto apsaugoti savo teises, kad vėliau nesigailėtume „sudaužytos širdies“.

Pasistenkite priversti savo šuniuko pardavėją pristatyti pažymą iš veterinarijos gydytojo BŪTINAI SU STUBURO RENTGENO NUOTRAUKA. Nepatingėkite susirasti patyrusį gydytoją, kuris pasakys galimus patologinius susirgimus.

PRISIMINKITE, KAD VISI GENETINIAI SUSIRGIMAI (PAVYZDŽIUI SĄNARIŲ DIZPLAZIJA IR SĄNARIŲ DEGENERACIJA) ŠUNIUI PASIREIŠKIA IKI VIENERIŲ METŲ.

Dar kartą pakartosiu – nebijokite klausti. Šiaip, geras veisėjas atsakys į visus Jūsų klausimus, dar net nespėjus jų užduoti. Ir gali būti, pradės savo „tyrimus“. Esu įsitikinusi, kad nė vienas gerbiamas veisėjas negali būti abejingas tolesniam savo šuniukų likimui, taip pat ir į kieno ir kokias rankas jis papuls…

Autorė dėkoja Amerikos puslapio Frog Dog Central kūrėjams ir savininkams, o taip pat ir veislynui D’Accord (Australija) už panaudotą medžiagą.

Frogdogger 

Originalas