Dolytės dienoraštis

31/03/2009

DU MĖNESIAI IŠ DOLLY GYVENIMO...

 

2009-02-01

Prieš savaitę pamačiau nuotraukas suvargusios, sunykusios prancūzų buldogės nuotraukas iš prieglaudos. Kiek žinau į prieglaudą ją atvežė buvusių alkoholikų šeimininkų kaimynas, kuriam pagailo taip auginamo šuns. Manoma, jog jai 2-3 metukai. Greit buvo suorganizuota gelbėjimo akcija, bet nuvykus į prieglaudą mus pasitiko gera žinia, kad buldogytė jau paimta. Po dienos jau žinojom pas ką ji gyvena ir kaip jai sekasi. Viename forume parašė mergina ją priglaudusi. Dolly (toks jos vardas) priglaudusi mergina padarė labai daug, nes kalytę teko traukti ir iš mirties nagų. Deja, prancūzei nepasisekė susidraugauti su tuose namuose gyvenusia kalyte, todėl ji nuo šiol (kol atsistatys ir bus surasti nauji šeimininkai) gyvens pas mane.

Štai kaip ji atrodo šiuo metu, sverdama tik 7 kg

 

Visa diena buvo skirta, kad saviškius pripratinti prie Dolly, Dolly pripratinti prie savų šunų. Koka iš pradžių ignoravo šią alytę ir nesiteikė kartu gulėti. Vakare turiu tokius rezultatus:

Iš pradžių be Kokos

 

O galiausiai ir Koka kartu, net leido prie savęs prisiglausti

 

2009-02-02

Pirminiai kraujo tyrimai parodė, kad kepenų ir inkstų veikla normali. Dolly valgo daug kartų per dieną nedideliais kiekiais.

 2009-02-04

Lėlytė jaučiasi gerai, valgo miega ir sysioja. Visai kaip mažas šuniukas. Jei nenoriu balų namie, po valgio ir miego reikia bėgti į lauką. Kadangi ne visada taip įmanoma arba nesuspėju, tai balų sulaukiu ir namie. Ale, išsivalom ir tiek tos bėdos. Labai supratinga mergaitė. Naktimis ir kol mes darbe ji miega virtuvėje, tai uždarius duris ramiai nueina miegoti (tpfu tpfu tpfu, kad tik ir nepasikeistų). Vakar po darbo namo lėkiau su nerimu (na, po darbo dienos nežinojau ką rasiu, ar jos savijauta nepablogėjo), tai įžengiau namo apmirusia širdimi, bet neužilgo išgirdau skradų lojimą – viskas tvarkoje. Ir ją išleidus bei pradėjus džiaugtis, sulaukiau pirmųjų bučinukų. Su Koka ir Brendžiu visai nekreipia dėmesio vieni į kitus. Pagrindinė konkurencija dėl mano dėmesio dabar yra su Ori. Ori net valgyti pradėjo be maivymosi (jau buvo pradėjusi ėsti atbulais dantimis). Man sėdint viena atsistoja iš vienos pusės, kita iš kitos, tai ir glostau taip abi. Ori visur sekioja Dolly, bando kelią užstoti, bet ta ramiai pralenda pro ją.

Kol kas naujokė vis dar nesupranta mano chebros žaidimų, kai jie pradeda ristis kūliais ir riaumoti žaisdami, ji visa pasišiaušia ir pradeda urgzti. Laimė, kad ant sofos dar neturi jėgų užšokti, o tai bėgtų pasiaiškinti. Urzgalioja ir kai vaistus į akytę lašinu.

Šiandien ryte pamatavau pirštais juosmanį, tai lyg jau ir 7 cm

Labai kaulina maisto, kai mes valgom, bet su vyru nekreipiam dėmesio tuo metu į ją ir kaskart ji vis mažiau bando išsiprašyti.

Gražus merginos balsas, kai loja piktai – toks storas, duslus. Jeigu loja prašydama išleisti, tada jau isteriškai – skradžiai ir plonai.

Beveik viską vakarą aš praleidau prie jos. Ji miegojo guolyje, o aš sėdėjau šalia ir glosčiau, glosčiau jos kaulelius… Vis dar liūdna ir graudu į ją žiūrėti.

2009-02-06

Šiandien popiet mergina kaip gyvsidabris. Energijos perteklius. Šokinėjo, lakstė, lojo, kol aš ploviau indus. Paskui kiek aprimo ir nuėjo pasnausti. Tada Koka pradėjo ją kviesti žaisti. Na, žaisti ji dar nemoka, tai tik žiūrėjo, ką ten Koka išdarinėja. Bet vėliau dar gražiau. Per eilinį maitinimą (kol kas valgom 4 kartus), perkando man pirštą. Pati kalta, pamačiau, kad vienas mėsytės gabaliukas iškrito jai iš dubenėlio, tad daviau iš rankos. Bet kaip keistai ji valgo – kiekvieną mėsytės gabaliuką papurto („nužudo“), iš to sprendžiam, kad jai teko maitintis ir pelėmis bei kitais panašiais gyviais, kuriuos sugebėdavo pasigauti. Pavalgiusi visai pasiuto, aplojo Brendį, kabinėjasi prie Oriukės. Kai ją subariau, gavu lojimo ir aš. Vienu žodžiu, ji jaučiasi gerai, bet mano šunys yra „apšąlę“ dėl tokio naglumo. Žinoma, ėmiausi ir tramdymo priemonių, kol nevėlu.

2009-02-08

Doli laikosi puikiai. Buvom dideliam pasilakstyme su įvairių veislių šunimis. Mergina visą laiką buvo parišta ant pavadėlio ir visiems įrodinėjo savo gyvenimo tiesas lojimu.

Kas daugiau? Valgo daug. Namie lyg mažiau loja ir mokosi bendrauti su kitais šunimis. Dienomis jau išvengiam balų, bet naktį ir tuo metu, kol aš darbe, nelaimės vyksta pastoviai. Prisiminiau laikus, kai kambariai buvo klojami laikraščiais.

2009-02-09

Kadangi švietė saulytė ir buvo šilta, lauke lakstė be apsiaustėlio… Jooo, žmonės žiūrėjo akis išsprogdinę, ypač kai šalia eina dar normalios kondicijos šuo. Negąsdinsim žmonių ir dar dengsim Doli kauliukus.

2009-02-10

Doli bando mums namie įvesti kelias taisykles:

1. Visas maistas yra skirtas tik jai;

2. Glostyti galima tik ją;

3. Kiti šunys reikalingi tik tam, kad būtų ką aploti ar kam įkąsti;

4. Vaistus lašintį į akytę ir nagus karpyti – griežtai draudžiama.

5. Žmonės rytais keliasi tada, kai ji praneša jog jau atsibudo ir neturi ką veikti.

2009-02-12

Papasakosiu šio ryto nuotykius, kad Jums linksmiau būtų.

Taigi, vedžioju ketveriukę anksti ryte, dar tamsu. Pasilenkiau rinkti Dolės krūvos, o ji pamatė katę ir su visu pavadžiu išsprūdo iš rankos (prakeikimas, kad tik už šniūro, o ne už rankenos laikiau). Aišku ir dingo iš akių. Puoliau su likusiais šuniais bėgti iš paskos, tada Brendis išsinėrė iš antkaklio (čia ne bėda, jis protingas ir klusnus pas mus). Bėgu toliau jau tik su savo mergom, jos nespėja paskui mane, pinasi po kojomis, tad paleidžiu jų pavadėlius iš rankų ir lekiu jau viena. Pamatau Dolę ir prasideda gaudynės aplink mašinas. Laimei, kad jos pavadėlis velkasi žeme, tai vis stengiuosi jį užminti, bet jis per sniegą išslysta iš po bato. Mano chebra atbėgę iš paskos ir netoli atsisėdę stebi spektaklį išpūtę akis. Aptrankau visas stovinčias mašinas, stipriai užsigaunu dešinės rankos pirštus, bet pagaliau Dolė pagauta. Į kaimynų langus bijau pažiūrėti, nes toks spektakliukas stebint iš šalies, turėjo būti juokingas. Susirenku saviškius šunis. Kur Brendžio pavadėlis???? Kažkur pievoje, po sniegu… Neradau. Dar išeidama į darbą apsuku ratą aplink namą, bet… Bus tų pavadėlų, ne karo metas.

Vakare Doli mane labai nudžiugino, nes susidomėjo žaisliuku. Porą kartų guminį paršelį pasinešiojo dantyse. Anksčiau gi į žaislus nekreipė dėmesio. Sveria 9 kg, apimtis per juosmenį 40 cm.

 

Bet per daug atsipalaidavau ir besiruošiant lašint vaistus į akytę, pajaučiau jos dantis ant savo smakro. Kaip ten auklėjami šunys?

2009-02-13/2009-02-15

Kaip ir nieko naujo. Mergiotė valgo, miega ir pešasi. Penktadienį Kokai akies apatinį voką poroje vietų sužeidė (laimė, kad ne akį), šiandien Koka jai snukį išakėjo. Mergos susipyko mirtinai. Gyvena dabar atskiruose kambariuose ir stengiamės, kad nė akimirkai nesusitiktų. Baisiausia tai, kad negalėsiu visų vienu metu išvesti į lauką. Jau bijau skaičiuoti, kiek kartų per dieną man eiti  lauką…

 Miške

 

 

 

2009-02-17

Šiandien labai įdomi diena. Visų pirma siurprizas grįžus po darbo – balų nėra. Lauke Doly lakstė ratais su 5 m pavadėliu, nespėjau sukintis pagal ją. Pavadėlis (ruletė) dar tiek dirbęs nebuvo

Antra, nusikarpėm nagus. Teko antsnukį iš binto pasidaryti ir jos galvą slėpti, užtat nageliai jau tvarkingi.

O vakare kambaryje prasidėjo žaidimai su kamuoliu. Gaila, per vėlai susizgribau pafilmuoti. Kartosim žaidimus kas vakarą.

Su kamuoliu

 

 

 

Kokos vis dar nekenčia. Tad gyvena atskirai ne tik Koka ir Dolly, bet ir aš su vyru.

2009-02-18/2009-02-21

Pas mus nieko naujo. Na, nebent tai, kad galutinai aišku, jog Dolly ir Koka nedraugaus niekada. Aš turiu gana stipriai sukandžiotą nykštį.

Pagaliau Doly atsivalgė ir šiandien atsisakė pusryčių. Pradėsim maitintis 2 kartus per dieną, o neužilgo gal jau pereisim ir prie mums įprasto režimo – 1 karto.

Daugiau viskas taip pat: valgo, miega, žaidžia su kamuoliukais. Lauke lyg pradeda labiau į mane reaguoti.

Pirmą kartą maudėmės. Truputį bijojau reakcijos, tad į vonia nešiausi ir binto, snukiui užrišti. Neprireikė. Doliukė buvo kiek išsigandusi, drebėjo, bet procedūrą atlaikė šauniai. Kai reikėjo ir koją pakėlė bei nebandė gultis. Labai keista, kad po vonios neina pati šluostytis į baldus ar kilimus. Kiek daug šuniškų gudrybių ji nemoka.

2009-02-24

Lauke pagalys geriausias draugas. Kaip bebūtų keista, bet visi mano šunys ‘pagaliniai’. Turbūt mokosi vieni iš kitų.

 

 2009-02-27

Dolytė jau paskiepinta ir turi mikroschemą, sveria 11 kg, juosmuo 43 cm. Kovo 19 d. numatytos abi operacijos (trečio vokio ir kastracija).

Tiesa, manom, jog ji yra jaunesnė nei buvo sakoma. Spėjama, kad jai apie 1,5 metų. Kadangi „čipavo: ir pildė duomenis, reikėjo sugalvoti jos gimimo datą, tad nuo šiol Dolytė savo gimtadienį švęs kiekvienų metų spalio mėn. 10 d.

2009-03-01

Šiandien Dolytė pirmą kartą lakstė po laukus palaida kartu su Brendžiu. Į lauką ėjau pilnas kišenes prisikrovusi skanėstų, kad vos atbėgusią pas mane, galėčiau pavaišinti. Bet ir be skanėstų problemų nebūtų kilę. „Mergina“ labai tvarkingai lakstė nuo žmogaus prie šuns ir vėl prie žmogaus, t.y. mūsų. Jos džiaugsmas buvo begalinis, kad gali bėgti daugiau nei leidžia pavadėlis.

 

 

 

 

 

 


2009-03-08

Nežinau, net ką daugiau papasakoti. Viskas Dolytei sekasi neblogai. Sveria ~12 kg. Paskutiniu metu pradėjo gražiai žaisti su Ori. Jau garsai skleidžiami žaidžiant jai neatrodo pikti. Su Koka susitikti neleidžiam, nes net skirtingose durų pusėse urzgia viena ant kitos.

 

 

 

2003-03-20

Vakar buvo išoperuotas trečias vokas ir atlikta kastracija. Turbinė mergaitė, vos atsigavusi po narkozės pati išsiėmė kateterius iš kojų, o vėliau pabandė patikrinti, ar tvirtai pilvas susiūtas. Laimė, viskas gerai baigėsi. Mergička jaučiasi gerai, nori lakstyti ir šokinėti.

 Miega dabar taip

 

 

2009-03-28

 Šiandienos rytas, kai truputį saulytė pasirodė

 

O šitaip pasitinkam grįžusius namo

 

Beje, šiandien atvažiuoja vieni žmonės susipažinti su Doliuke, o vakar pas mane namie buvo nemažai žmonių ir vaikiukas 4 metų, tai Dolytė nei baimės, nei agresijos nerodė, su vaiku žaidė.

2009-03-31

Šiandien su būsimąja šeimininke susitikom gydytojo kabinete. Dolytei išėmė siūlus, perrašė registracijos dokumentus naujosios šeimininkės vardu… Padėkojom gydytojui už pagalbą, atidaviau Dolytės „užgyventą“ turtą ir atsisveikau… Šiandien pirmasis jos vakaras naujoje šeimoje, kur jos draugais bus 3 vaikai, kur ji turės savo nuosavą kiemą ir eis pasivaikščioti gražiomis Kauno marių apylinkėmis…

Sėkmės Tau mažute….

Būk gera mergytė, mylėk savo naująją šeimą ir jie tave mylės.

Tu nusipelnei gyventi geriau!!!

 

♥♥♥

Dolly ir aš už finansinę pagalbą nuoširdžiai dėkojam:

 AIDAI Š., ASTAI V., EGIDIJUI V., LAURAI S., JUDITAI K., LIGITAI S., DAIVAI L., MILANAI D., INDREI K., ASTAI G., KRISTINAI R., INDREI B., DANUTEI L., LAURAI S., EVALDUI Ž., EDITAI S., VIKTORIJAI V., AGNEI Ž., DONATAI R.

 ♥♥♥

Veterinarijos gydytojams:

 EVALDUI DIRŽINAUSKUI ir VAIDAI VELYKYTEI

 ♥♥♥

 Taip pat dėkojame DAIVAI D., kuri šią istoriją išvertė į rusų kalbą ir padėjo patalpinti rusų forume.

 ♥♥♥

 Dar norėčiau padėkoti savo vyrui EGIDIJUI, kuris man padėjo vedžioti, prižiūrėti Dolytę, kantriai vežiojo į vet. gydyklas ir laukė mūsų tiek, kiek reikėjo.

♥♥♥

Ir visiems, kurie mus palaikė morališkai, dalinosi patarimais ir buvo drauge.

♥♥♥

 AČIŪ JUMS VISIEMS, MIELIEJI!!!